kidnoti

kidnóti, -ója, -ójo 1. intr. eiti spiriantis, priešinantis: Ožka vedama atspiromis kidnója, t. y. eina nenorėdama J. 2. intr. eiti, bėgti kam iš paskos, bidzenti: By cibno[ja] (šaukia, vadina), ir kidnó[ja] merga pas kavalierių, t. y. bėga paskuo J. 3. tr. Ms, Slnt vesti, tempti: Kad kelio velėna (prasčiausias vaikinas) tave kidnótų (imtų, vestų), ir eitum, t. y. už visu prastąjį vaikį J. 4. tr. kratyti, judinti: Ožys barzdą kidnó[ja] Als. 5. tr. K.Būg šaukti, vadinti (ppr. ožką). \ kidnoti; pakidnoti